- sūrininkas
- sū́rininkas, -ė smob. (1) BŽ553; LL223, Ser 1. DŽ, NdŽ sūrių dirbėjas: Buvo pasamdytas sū́rininkas sūriams dirbti Užv. 2. L94, NdŽ sūrių prekiautojas. 3. LKGI341 sūrių mėgėjas: Sūrininkas neišpasakytas! rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
